Aktualijos

Geriausių disertacijų konkurso startas

2025-02-11T13:22:18+02:00

Gabijos Matkutės nuotr.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva jau aštuonioliktą kartą organizuojamas konkursas „Geriausia disertacija`24“.

Visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai kviečiami nuo sausio 27 d. iki vasario 24 d. siūlyti disertacijas, apgintas 2024 m., į Geriausios Disertacijos konkursą pagal šias kategorijas:

Disertacija apginta Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
Lietuvos piliečių disertacijos apgintos užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Kiekvienoje kategorijoje bus renkami geriausi pagal šias nominacijas:

Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, bei žemės ūkio mokslai
Humanitariniai ir socialiniai mokslai bei menai.

Disertacijas konkursui gali siūlyti visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, kurios apgintos 2024 kalendoriniais metais. Siūlymų laukiame iki šių metų vasario 24 d. imtinai užpildę siūlymo formą internete adresu: https://forms.gle/44e2nyARfeEioKVH6

PASTABA: Patys autoriai savo disertacijų apdovanojimams laimėti teikti negali.

Daugiau informacijos:https://www.ljms.lt/geriausios-disertacijos-konkursas

Kontaktinis asmuo:

Salomėja Vanagienė,

VU bendruomenę papildę 187 doktorantai rinkosi į Integracijos dienos renginį

2024-12-11T14:41:42+02:00

Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Šiais mokslo metais Vilniaus universiteto (VU) akademinės bendruomenės gretas papildė 187 naujai įstoję doktorantai, iš jų 183 – valstybės finansuojamose ir 4 – valstybės nefinansuojamose vietose. Daugiausia – 76 doktorantai priimti į gamtos mokslų kryptį, 43 – į socialinių, 23 – į humanitarinių, 35 – į medicinos ir sveikatos, 10 – į technologijos mokslo kryptis.

Dar spalio pabaigoje dalis jų rinkosi į VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykusį Integracijos dienos renginį, kuriame galėjo artimiau susipažinti tarpusavyje ir išgirsti apie vyresniųjų kursų doktorantų ir doktorantų vadovų patirtį.

Naujai įstojusius doktorantus sveikino mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė, o techninius studijų aspektus apžvelgė Doktorantūros ir podoktorantūros skyriaus vadovė dr. Virginija Uksienė.

Integracijos renginyje vyko diskusija „Kas manęs laukia doktorantūroje?“, kurią moderavo doktorantūros koordinatorė Gabija Strumylaitė. Joje dalyvavo šeši prelegentai: psichologijos krypties ketvirto kurso doktorantė Dovilė Mikučionytė, Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. Paulius Drungilas, matematikos krypties ketvirto kurso doktorantas Paulius Virbalas, Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, biofizikos mokslo krypties doktorantūros komiteto pirmininkas prof. Osvaldas Rukšėnas, biofizikos krypties antro kurso doktorantas Mindaugas Potapovas ir Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė, Filologijos doktorantūros komiteto narė doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė.

Doktorantūra reikalauja savarankiško darbo

Diskusijos metu buvo stengiamasi pirmųjų metų doktorantams doktorantūrą pristatyti įvairiais požiūriais ir kartu apžvelgti, kuo šios pakopos studijos skiriasi nuo bakalauro ir magistrantūros studijų, kaip turėtų atrodyti subalansuotas vadovo ir doktoranto santykio modelis ir kiek į doktoranto darbą turėtų kištis vadovas, o kiek erdvės optimalu palikti pačiam doktorantui.

Nors studentų darbo disciplina ne vienoda – vieni turi daug vidinės motyvacijos, o kitiems būtinas išorės postūmis – doktorantūroje dominuoja individualus darbas, tad daug laiko atsakymų paieškoms tenka skirti patiems. Kiek sunkiau prelegentams buvo atrasti sutarimą kitu klausimu, susijusiu su vadovo ir doktoranto tarpusavio ryšiu. Tai itin reikšmingas dėmuo, tačiau jam universalaus „recepto“ nėra, o kiekvienas atvejis būna unikalus. Vis dėlto, jeigu dėl pasaulėžiūrų skirtumų ar kitokių priežasčių vadovo ir doktoranto santykis „nelimpa“, tiek akademikai, tiek diskusijoje dalyvavę vyresniųjų kursų doktorantai vieningai sutaria, kad doktorantui vadovą reiktų nedelsiant keisti.

Svarbiausia – žinoti savo studijų tikslą

Doktorantūra yra sudėtingas iššūkis. P. Virbalas naujiesiems doktorantams patarė, kad sunkesniais momentais nereiktų kuklintis paprašyti pagalbos vyresniųjų kolegų, dirbančių panašioje srityje. Tam pritarė ir D. Mikučionytė. Naujiesiems doktorantams ji kalbėjo, kad būtent jų individualus studijų tikslas (kuo konkretesnis) tampa tąja kelrode žvaigžde, kuri neleidžia pasiklysti. Be to, jos teigimu, produktyviam darbui būtini planavimo įgūdžiai.

„Rekomenduoju skirti laiko ir išsamiai įvertinti, kokių žinių, kompetencijų ar metodikų jums reikės siekiant savo tikslo, ir suplanuoti konkrečius būdus (pavyzdžiui, kursus, stažuotes, konferencijas, mokymus), kaip jas įgysite. Svarbu apgalvoti ir finansavimo šaltinius, pasidomėti Vilniaus universiteto ir kitų nacionalinių bei tarptautinių organizacijų siūlomomis galimybėmis ir atkreipti dėmesį į paraiškų teikimo terminus“, – patarė D. Mikučionytė.

Nors doktorantūros studijos ir išsiskiria individualiu jaunojo mokslininko rengimu, diskusijos prelegentai ragino doktorantūros studentus kuo daugiau bendrauti tarpusavyje, keistis patirtimi, aktyviai įsitraukti į bendruomenines veiklas universitete ir už jo ribų.

„Naujiesiems doktorantams linkiu turėti idėją, neleidžiančią miegoti, motyvacijos ir jėgų ją realizuoti. Taip pat neužmiršti, kad gyvenime yra ne tik mokslas“, – šmaikštavo prof. O. Rukšėnas, doktorantams kalbėdamas apie mokslinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

„Visi esame kolegos“

Doktorantų integracijos dienos renginys galėtų būti viena iš bendruomenę stiprinančių VU tradicijų. Apie šią patirtį teigiamai atsiliepė ir patys renginyje dalyvavę doktorantūros pirmakursiai.

„Studijų pradžioje viskas atrodo šiek tiek miglota, tad Integracijos dienos renginys buvo puiki proga susidaryti aiškesnį vaizdą, ko tikėtis ateinančius ketverius metus. Smagu, kad buvo pristatytos įvairios perspektyvos – doktorantų, doktorantūros vadovų, administracijos. Skirtys nebe tokios ryškios: įsitikinau, kad šiame studijų etape visi esame kolegos“, – teigė Eglė Voidogienė.

„Buvau pirmakursių doktorantų renginyje. Tai buvo puikiai organizuotas renginys, kuris įkvėpė toliau darbuotis. Pirmi įspūdžiai iš doktorantūros – didelis noras išsiaiškinti, kokie dabar yra mokslo pasiekimai mano tiriama tema“, – pasakojo Darius Sabaliauskas.

Kotryna Jakuba tvirtino, kad pirmieji mėnesiai doktorantūroje jai atnešė nemažai nežinomybės, o tokie renginiai padeda išsklaidyti nerimą. „Diskusijos metu svečiai nuoširdžiai ir išsamiai dalinosi savo patirtimi, atsakinėjo į klausimus, kurių dalį galvoje jau nešiojausi. Šis renginys buvo labiau ne apie „buitinius“ doktorantūros dalykus, o būtent apie šias studijas kaip patirtį, kelionę, todėl asmeniniai pasakojimai iš įvairių perspektyvų nupiešė įdomius paveikslus. Po renginio „jauduliukas“ tapo mažiau keliantis nerimą, labiau teigiamas. Dar tą pačią dieną pasakiau sau, kad šioje kelionėje būsiu drąsesnė, atviresnė pokyčiams, tad galima sakyti – likau kažkiek įkvėpta“, – prisipažino ji.

Kvietimas teikti paraiškas stažuotėms NASA

2024-11-25T08:05:09+02:00

Lietuvos mokslo taryba paskelbė konkursą dėl tarptautinių 2025 m. rudens stažuočių JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA), kurių metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties. Šiomis NASA stažuotėmis norima skatinti studentų, studijuojančių gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų programose (angl. science, technology, engineering or mathematics (STEM)), dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, ugdyti jų įgūdžius vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą kosmoso technologijų srityje. Gabūs studentai turės galimybę atlikti mokslines stažuotes NASA mokslinių tyrimų centruose: NASA Ames Research Center (California), NASA Goddard Space Flight Center (Maryland), NASA Johnson Space Center (Texas). Lietuva yra viena iš 13 valstybių, dalyvaujančių šioje tarptautinių stažuočių programoje.

Konkursas skelbiamas 2025 m. rudens stažuotėms - 16 savaičių (rugpjūtis - gruodis).

Stažuočių NASA programoje gali dalyvauti studentai:

studijuojantys Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose bakalauro, magistro ir daktaro laipsnį suteikiančiose gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. science, technology, engineering and mathematics (STEM)) studijų programose;
paraiškos teikimo Lietuvos mokslo tarybai metu ir stažuotės NASA laikotarpiu turintys galiojančią studijų sutartį su Lietuvos ar užsienio šalies mokslo ir studijų institucija;
pirmosios, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų viso studijų laikotarpio svertinis studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis yra lygus 8,0 arba didesnis. Stažuočių NASA programos konkurse dalyvaujantiems antrosios studijų pakopos pirmo kurso studentams vidurkis gali būti skaičiuojamas ir iš viso pirmosios studijų pakopos studijų laikotarpio įvertinimų, jei antrosios pakopos studijų metu pirmoji egzaminų sesija dar neįvyko. Tais atvejais, kai vieną ar daugiau semestrų studijos buvo vykdytos užsienio mokslo ir studijų institucijoje, tų semestro (-ų) visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi atitikti bent 80 proc. maksimalaus toje užsienio mokslo ir studijų institucijoje taikomo įverčių svertinio vidurkio;
trečiojoje studijų pakopoje studijuojantys studentai yra atestuoti už praėjusį doktorantūros studijų laikotarpį (atsiskaitę už tiriamojo darbo plano vykdymą doktorantūros komitetui jo nustatyta tvarka). Trečiosios studijų pakopos pirmo kurso studentams šis reikalavimas netaikomas, tačiau jų studijų antrojoje studijų pakopoje laikotarpio svertinis visų studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis turi būti lygus 8,0 arba didesnis;
aktyviai dalyvaujantys mokslinėje veikloje, t. y., dalyvaujantys moksliniuose projektuose, skaitantys pranešimus mokslinėse konferencijose, publikuojantys mokslinius straipsnius ir pan., ir mokslo populiarinimo veiklose;
besidomintys kosmoso tyrinėjimais;
turintys ne žemesnį negu B2 anglų kalbos mokėjimo lygį (pagal Bendruosius Europos kalbų matmenis);
sutinkantys su NASA nustatytais reikalavimais, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimus dėl intelektinės nuosavybės teisų į stažuotės metu sukurtą intelektinę nuosavybę perdavimo NASA.

Paraiškos pateikimo terminas - 2024 m. gruodžio 16 d. 16:00 val., tačiau studentas paraišką privalo pateikti Lietuvos mokslo tarybos internetiniame tinklalapyje https://projektai.lmt.lt/#login Vilniaus universiteto atstovui tvirtinti iki 2024 m. gruodžio 12 d. Paraiška pateikiama Lietuvos mokslo tarybai tada, kai studento paraišką patvirtina Vilniaus universiteto įgaliotas atstovas.

Atkreipiame dėmesį, kad paraiškos dalyje „Pagrindiniai duomenys apie projektą“ punkte „Vykdančioji institucija“ nurodomas šis sąskaitos Nr. LT987044060005071240. Studentų atrankos ir finansavimo skyrimo NASA stažuotėms aprašą, paraiškos formą, jos pildymo instrukciją ir kitus dokumentus galite parsisiųsti paspaudę nuorodą pavadinimu Dokumentai pareiškėjams (NASA2024IIK).

Paraiškos bus suskirstytos į dvi grupes: 1) pirmosios, antrosios studijų pakopų ir vientisųjų studijų studentų paraiškos, 2) trečiosios studijų pakopos studentų paraiškos. Paraiškoms bus atliekama administracinė patikra pagal administracinės patikros pažymą, o jos reikalavimus atitikusios paraiškos bus perduodamos ekspertiniam vertinimui. Ekspertinį vertinimą atliks ekspertų komisija pagal pirmosios, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų studento paraiškos ekspertinio įvertinimo pavyzdinę formą ir pagal trečiosios pakopos studijų studento paraiškos ekspertinio įvertinimo pavyzdinę formą. Todėl rekomenduojama paraiškas rengti remiantis paraiškų ekspertinio įvertinimo pavyzdinėmis formomis, kuriose nurodyti vertinimo kriterijai, jų vertinimo aspektai ir maksimalus galimas gauti balų skaičius. Įvykus ekspertiniam vertinimui, laikantis ekspertų komisijos nustatytos pirmumo eilės paraiškų grupėse, Lietuvos mokslo taryba atrinks ir pasiūlys NASA ne daugiau kaip 15 studentų. Atkreipiame dėmesį, kad konkursuose konkuruoja studentai iš JAV ir kitų šalių, dalyvaujančių tarptautinių stažuočių programoje.

Lietuvos mokslo taryba NASA atrinktiems studentams skirs tam tikrą lėšų dydį stažuotės atlikimui. Stažuotės išlaidos, kurių nepakanka apmokėti iš Lietuvos mokslo tarybos skirtų lėšų sumos, turi būti apmokamos mokslo ir studijų institucijos ar stažuotojo lėšomis. Stažuotojui, kuris stažuotės sutarties sudarymo metu studijuoja užsienio mokslo ir studijų institucijoje, Lietuvos mokslo taryba lėšų stažuotės atlikimui neskiria, apmokamas tik stažuotės dalyvio mokestis tiesiogiai NASA.

Lietuvos mokslo tarybos paskelbtą kvietimą rasite čia >>> , o NASA stažuočių konkurso dokumentus, informacinio renginio informaciją ir vaizdo įrašą rasite dalyje „Informacija pareiškėjams ir projekto vykdytojams“ čia >>>.

Išsamesnę informaciją Plėtros departamente teikia:

Eglė Vanagienė, tel. (+370 5) 236 6034, el.p. (konsultuojamas padalinys: Gyvybės mokslų centras)

Ignė Balaišytė, tel. (+370 5) 268 7238, el.p. (konsultuojamas padalinys: Chemijos ir geomokslų fakultetas)

Vilma Rutkauskaitė, tel. (+370 5) 219 3201, el.p. (konsultuojamas padalinys: Fizikos fakultetas)

Danutė Gricienė, tel. (+370 5) 268 7244, el.p (konsultuojami padaliniai: Matematikos ir informatikos fakultetas, Medicinos fakultetas)

Kviečiame dalyvauti Doktorantų integracijos dienos renginyje!

2024-10-17T13:16:13+03:00

Gabijos Matkutės nuotr.

Š.m. spalio 29 d., antradienį, nuo 14:00 VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (Saulėtekio al. 5) konferencijų salėje vyks visų krypčių VU doktorantų integracijos dienos renginys. Į susipažinimo popietę kviečiami visi (o ypač pirmųjų metų) VU doktorantūros studentai.

Šiuo renginiu siekiama supažindinti naujuosius VU doktorantus su būsimųjų studijų specifika bei stiprinti jų tarpusavio ryšius ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.

Numatoma renginio programa:

14.00–14:15 val. – vicerektorės prof. Editos Sužiedėlienės sveikinimo žodis.

14:15–15:40 val. – diskusija su doktorantų vadovais ir vyresniųjų kursų doktorantais „Kas manęs laukia doktorantūroje?“ (ved. Gabija Strumylaitė).

15.40–17.00 val. – diskusijos mažose grupelėse taikant „Pasaulio kavinės“ metodą: prie atskirų stalų vyks neformalūs pokalbiai su doktorantų vadovais, patyrusiais doktorantais ir Doktorantūros skyriaus darbuotojais.

Registracija į renginį: https://forms.office.com/e/rd8bq02464

VU inovacijų dienoje „INNODAY 2024“ – įkvepiantys įmonių pranešimai ir VU laboratorijose gimstantys sprendimai

2024-10-17T12:30:28+03:00

Spalio 25 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks VU inovacijų diena „INNODAY 2024“. Su žiūrovais savo įžvalgomis ir patirtimi dalinsis Vilniaus universiteto tyrėjai, o verslo įmonių atstovai pristatys bendradarbiavimo su VU ir verslumo sėkmės istorijas. Renginyje vyksiančiose stendinių pranešimų sesijose turėsite galimybę susipažinti su jaunųjų mokslininkų vykdomais tarpdisciplininiais tyrimais.

Vienas iš baltymų inžinerijos įmonės UAB „Biomatter Designs“ įkūrėjų Laurynas Karpus renginio dalyviams atskleis startuolio sėkmės formulę ir papasakos apie galimybę naudojant dirbtinį intelektą programuoti naujus baltymus.

„Kas trukdavo metų metus ‒ dabar įmanoma per savaites. Pasitelkus dirbtinį intelektą, naujų baltymų (fermentų) kūrimas sparčiai transformuoja chemijos pramonę ir sveikatos technologijas, atverdamas naujas galimybes inovacijoms“, ‒ sako L. Karpus.

Laurynas Karpus. VU nuotr.

„INNODAY 2024“ atkreipsime dėmesį į kibernetinio saugumo aktualijas. Matematikos ir informatikos fakulteto docentė Agnė Brilingaitė skaitys pranešimą „Kibernetinis saugumas ‒ misija (ne)įmanoma“. Mokslininkė pažymi, kad skaitmenizacija turėjo įtakos daugybei kasdienių veiklų, įskaitant mokymąsi, bendradarbiavimą bei asmeninius pomėgius, tad ir pavojų šioje srityje yra daugiau.

„Šiomis dienomis dažnai girdime, kad kibernetinėje erdvėje yra nemažai pavojų tiek paprastam gyventojui, tiek nuomonės formuotojams, tiek bet kokiai valstybės ir privataus sektoriaus organizacijai. Paskelbtose oficialiose ataskaitose matyti, jog įvairių kibernetinių incidentų tik daugėja, todėl kartais atrodo, kad apsisaugoti nuo kibernetinių sukčių ar kitų prieš piliečius ar valstybę veikiančių veikėjų tampa neįmanoma. Bet juk kiekvienas technologinis proveržis lemia pokyčių poreikį visuomenėje. Kibernetinis saugumas irgi nėra tik informacinių technologijų specialistų reikalas. Tai kiekvieno skaitmeninių paslaugų vartotojo reikalas“, ‒ sako doc. A. Brilingaitė.

Doc. Agnė Brilingaitė. VU nuotr.

Geriausios idėjos gimsta tarpdisciplininėje komandoje. Siekdami pristatyti platų VU jaunųjų mokslininkų sprendimų spektrą, kviesime renginio dalyvius susipažinti su šiais tyrimais stendinių pranešimų sesijose. Per dvi tokias sesijas iš viso bus pristatyta 20 tarpdisciplininių temų.

Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas dr. Laurynas Jukna pelkių vandens lygio svyravimams nustatyti naudojo palydovinius metodus. Vykdyto projekto metu susibūrę gamtinės geografijos ir informatikos sričių mokslininkai pirmieji pasaulyje pritaikė trapezoidinio modelio koncepciją (iki tol taikytą tik optiniams palydoviniams duomenims) SAR (sintetinės apertūros radaro) palydoviniams duomenims ir sukūrė SARTRAM metodą.

„Pradinėje sukūrimo stadijoje SARTRAM metodas demonstruoja tik vidutinius vandens lygio prognozavimo rodiklius ir daugeliu atvejų nusileidžia optinių palydovinių duomenų pagrindu veikiantiems trapezoidiniams modeliams. Labai svarbi SAR savybė ‒ duomenis teikti apibrėžtu periodiškumu, neatsižvelgiant į atmosferos debesuotumą, kritulius bei paros laiką. Būtent tai siūlomą metodą daro universalų ir perspektyvų pelkių vandens lygio stebėjimams. Su kolegomis esame numatę SARTRAM metodo tobulinimo žingsnius, kad pagerintume jo veikimo parametrus ir praplėstume taikymo galimybes“, ‒ sako dr. L. Jukna.

Filosofijos fakulteto mokslininkė dr. Kristina Jonutytė projekte susitelkė į besikeičiančių etninių mažumų tyrimus.

„Vykdydami šį projektą gilinamės į etninių mažumų padėtį Rusijoje ir tai, kaip besitęsiantis karas Ukrainoje veikia jų tapatybę. Ši tema aktuali politikos moksluose, kur valstybės galia teorizuojama ir aprašoma, bet savo projekte į ją žvelgiame remdamiesi etnografiniais bei antropologiniais tyrimais ir stengiamės išsiaiškinti, kaip ši tema atsispindi žmonių kasdienybėje bei tapatybėje“, ‒ sako dr. K. Jonutytė.

„INNODAY 2024“ kvies dalyvius pasiklausyti UAB „Light Conversion“, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ bei UAB „Atrandi Biosciences“ atstovų pranešimų ir supažindins su mokslininkų kuriamais inovatyviais, mokslu grįstais įvairaus spektro sprendimais kultūros paveldo stebėsenos, bioskaidžių elektrodų kūrimo, nestandartinių inžinerinių geologinių tyrimų ir kitose srityse.

Renginio programa

Registracija į renginį

Dirbtinio intelekto akademijos mokymai

2024-10-08T09:46:34+03:00

Kviečiame registruotis Dirbtinio intelekto akademijos organizuojamuose mokymuose!

Internetiniai kursai vykdomi visus metus.

Semestro kursai:

- 2024 m. spalio 7 d. - 2025 m. sausio 27 d. - Digital Image Processing
- https://www.i-aida.org/course/digital-image-processing-5/

- 2024 m. spalio 7 d. - 2025 m. sausio 27 d. - Advanced Computer Vision
- https://www.i-aida.org/course/advanced-computer-vision-5/

Trumpieji kursai:

- 2024 m. spalio 7 d. - 2024 m. gruodžio 3 d. - Consumers in markets –
Artificial Intelligence, digital markets and consumers -
https://www.i-aida.org/course/consumers-in-markets-artificial-intelligence-digital-markets-and-consumers/

- 2024 m. gruodžio 3 d. - 2024 m. gruodžio 3 d. - Big Data Analytics for
Natural Disaster Management (NDM) -
https://www.i-aida.org/course/big-data-analytics-for-natural-disaster-management-ndm-2/

- 2024 m. gruodžio 4 d. - 2024 m. gruodžio 4 d. - Deep Learning and
Computer Vision for Industrial Infrastructure Inspection -
https://www.i-aida.org/course/deep-learning-and-computer-vision-for-industrial-infrastructure-inspection-2/

Kilus su kursais susijusiems klausimams kreiptis į dr. Virginijų Marcinkevičių: tel. 85 2109311;