91桃色

Meil臈 Matjo拧aityt臈 Luk拧ien臈

Meil臈 Matjo拧aityt臈 Luk拧ien臈 (1913鈥�2009) gim臈 Vienoje (Austrija). Per Pirm膮j寞 pasaulin寞 kar膮 drauge su motina Julija Janulaityte gyveno Vorone啪e, o 1918 m. atvyko gyventi 寞 Vilni懦. 1931 m. baig臈 Vytauto Did啪iojo gimnazij膮. Tais pa膷iais metais 寞stojo 寞 Vytauto Did啪iojo universiteto Fizikos-chemijos fakultet膮, ta膷iau 1932 m. per臈jo 寞 Humanitarini懦 moksl懦 fakultet膮 ir studijavo lietuvi懦 literat奴ros specialyb臋. Studijas baig臈 1938 m., po j懦 dirbo mokytoja 寞vairiose gimnazijose. 1942鈥�1949 m. dirbo asistente Vytauto Did啪iojo universitete (nuo 1946 m. vadinamas Kauno universitetu). 1949 m. 拧io universiteto Humanitarini懦 moksl懦 fakultet膮 perk臈lus i拧 Kauno 寞 Vilni懦 t臋s臈 d臈stytojos darb膮 Vilniaus universitete. 1949 m. rugs臈jo 1 d. tapo Lietuvi懦 literat奴ros katedros vyresni膮ja d臈stytoja, o 1951 m. spalio 29 d. buvo paskirta 拧ios katedros ved臈ja. Chru拧膷iovinio atlyd啪io laikotarpiu atsiradus daugiau galimybi懦, m臈gino lietuvi懦 literat奴ros studijas ir tyrimus bent 拧iek tiek i拧laisvinti i拧 dogmini懦 sovietin臈s stalinin臈s ideologijos primetam懦 interpretacini懦 schem懦. I拧kart po Vengrijos 寞vyki懦 ir V臈lini懦 min臈jim懦 Vilniuje atsid奴r臈 寞vairaus lygio partini懦 strukt奴r懦 ideologinio puolimo taikinyje.鈥�1957 m. gruod啪io 9 d. M. Luk拧ien臈 pateik臈 pra拧ym膮 atleisti j膮 i拧 katedros ved臈jos pareig懦 neva d臈l pa拧lijusios sveikatos. Pra拧ymas buvo patenkintas, ta膷iau ji toliau liko eiti docent臈s pareigas. Po eilinio ideologin臈s kritikos seanso 1959 m. vasario 11 d. pos臈dyje universiteto partinis biuras, be kita ko, nutar臈 ,,rekomenduoti Rektoratui imtis priemoni懦 lietuvi懦 literat奴ros katedros kolektyvui sustiprinti鈥�. 艩io nutarimo tiesioginiu padariniu laikytinas 1959 m. liepos鈥� 8 d. rektoriaus 寞sakymas, kuriuo M. Luk拧ien臈 buvo atleista i拧 pareig懦 neva d臈l to, kad nedalyvavo konkurse docent臈s vietai u啪imti. Politines atleidimo prie啪astis patvirtina du i拧lik臋 dokumentai. Pirma, universiteto rektorato ir partin臈s organizacijos 1959 m. spalio 3 d. parengtoje M. Luk拧ien臈s charakteristikoje teigta: ,,Visuomenin臈ms organizacijoms kritikuojant visos katedros darb膮 ir klaidas, siekiant jas i拧taisyti, M. Luk拧ien臈 neparod臈 reikiamos savikritikos ir ry啪tingumo tas klaidas i拧taisyti bei pa拧alinti.鈥�1 Antra, tai rektoriaus prane拧imas, skaitytas 1960 m. kovo 2 d. vykusiame Lietuvos komunist懦 partijos XII suva啪iavime, kur jis kalb臈damas apie politines priemones Lietuvi懦 literat奴ros katedrai sutvarkyti u啪simin臈, kad ,,Luk拧ien臈 ir Raba膷iauskait臈, kaip netinkan膷ios darbui universitete, buvo atleistos鈥�.2鈥�1959鈥�1997 m. M. Luk拧ien臈 dirbo tuometiniame Pedagogikos institute (iki 1973 m. Mokykl懦 mokslinio tyrimo institutas) vyresni膮ja moksline bendradarbe. 1988 m. tapo S膮j奴d啪io iniciatyvin臈s grup臈s nare, pasi啪ym臈jo kaip tautin臈s mokyklos koncepcijos k奴r臈ja. 2004 m. apdovanota vienu i拧 garbingiausi懦 UNESCO apdovanojim懦 鈥� Jano Amoso Komenijaus (Jan Amos Comenius) medaliu u啪 asmenin寞 ind臈l寞 moksli拧kai ir prakti拧kai 寞tvirtinant 拧vietim膮 kaip valstyb臈s k奴rimo pagrind膮.
Atminties diplomas suteiktas 2023 m.

Dokumentai