91桃色

Stas臈 Litvinait臈

Stas臈 Litvinait臈鈥� (1921鈥�) gim臈 Kretingos apskrityje, Skuodo vals膷iuje, Lenkim懦 kaime. Persik臈lusi su t臈vais gyventi 寞 Ma啪eikius, ten lank臈 pradin臋 mokykl膮 ir 1933 m. j膮 baig臈. 1933鈥�1941 m. mok臈si Valstybin臈je Ma啪eiki懦 gimnazijoje. Nacionalsocialistin臈s okupacijos metais (1941鈥�1945) dirbo prad啪ios mokyklos mokytoja. 1945鈥�1950 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo lietuvi懦 kalb膮 ir literat奴r膮. 1950鈥�1954 m. dirbo Lietuvi懦 literat奴ros katedros laborante. Vadovaujantis rektoriaus 寞sakymu Nr. 560/K atleista i拧 laborant臈s pareig懦 ,,ry拧iumi su paskyrimu 寞 aspirant奴r膮鈥�. 1954鈥�1957 m. mok臈si aspirant奴roje. 1957 m. pateik臈 pra拧ym膮 skirti 寞 vyriausios laborant臈s pareigas, pra拧ymas buvo patenkintas. 1958 m. buvo pateiktas pakartotinis pra拧ymas skirti 寞 jau min臈tas pareigas, jis taip pat buvo vizuotas teigiamai. 1959 m. Lietuvi懦 literat奴ros katedros pra拧ymu darbo laikas buvo prat臋stas. 1959 m. kovo m臈n. Istorijos-filologijos fakulteto dekanas teik臈 pra拧ym膮 rektoriui, kad S. Litvinaitei b奴t懦 laikinai leid啪iama eiti laborant臈s pareigas, 拧is pra拧ymas buvo patenkintas ir laborantei buvo leista dirbti iki baland啪io 1 d. Pakartotiniai pra拧ymai palikti eiti laborant臈s pareigas netiesiogiai patvirtina apie buvus寞 politin寞 spaudim膮 j膮 atleisti.
Giedriaus Vili奴no sudarytoje knygoje, skirtoje Lietuvi懦 kalbos ir literat奴ros katedros veiklai 1940鈥�2000 m., pateikiama informacija apie S. Litvinait臈s tiesum膮, nenuolankum膮 to meto vald啪iai. Taip pat pabr臈啪iama, kad oficiali懦 jos atleidimo motyv懦 nebuvo. Remiantis platesniu vadinamosios Lietuvi懦 literat奴ros katedros bylos kontekstu galima daryti i拧vad膮, kad S. Litvinait臈 buvo pa拧alinta i拧 darboviet臈s esant spaudimui ir d臈l re啪imui netinkan膷i懦 jos pa啪i奴r懦.
Atminties diplomas suteiktas 2023 m.

Dokumentai