Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros (polonistika)
Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros (polonistika) (vykdoma lietuvių, lenkų arba rusų k.)
Sukurta: 24 gegužės 2013
Padalinys Filologijos fakultetas
Krypčių grupė Humanitariniai mokslai
Studijų kryptis (šaka) Filologija pagal kalbą
Kvalifikacinis laipsnis Humanitarinių mokslų bakalauras
հܰ쳾ė 4 metai
Studijų forma
ܴDZپė
Studijų programos kreditai
240
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
4 108 EUR
Mėgsti analizuoti besikeičiančius diskursus? Permąstyti senas tiesas? Prisijunk prie atsinaujinusios Vidurio ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų studijų programos.
Šios studijos aprėpia plačią regiono įvairovę ir problemiką, politikos, istorijos, medijų pažinimo aspektus. Čia išmoksi kritiškai ir kūrybiškai vertinti vis labiau aktualėjančius globalius ir regiono procesus. Pasirinkęs polonistikos specializaciją, gilinsiesi į Lietuvos ir Lenkijos bendrą praeitį – LDK kalbas ir kultūras, Vilniaus kultūrinio gyvenimo tradicijas (1905–1939) ir šių dienų Lenkų ir lietuvių paribio kultūrą.
Čia taip pat mokysiesi lenkų kalbos, literatūros ir kultūros. Plačios studijos aprėps ir politikos bei žiniasklaidos lenkų kalbą, Lenkijos šiuolaikinį meną, XIX ir XX a. pradžios lenkų feministinio diskurso elementus.
Vidurio ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų studijos suteiks įvairiapusį regiono procesų išmanymą ir visas priemones į juos pažvelgti iš skirtingų perspektyvų.
Vidurio ir rytų Europos kalbos ir kultūros nauju kampu!
Pradedantiesiems (neturintiems lenkų kalbos žinių) studijos vykdomos lietuvių arba rusų kalbomis. Pažengusiesiems studijos vykdomos lenkų kalba.
Įstojusieji į Vidurio ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų programos Polonistikos varianto valstybės nefinansuojamą vietą gali gauti Lenkijos Respublikos Vyriausybės stipendiją studijų įmokai padengti.
Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite č.
Istorija arba geografija, arba matematika, arba informacinės technologijos, arba užsienio kalba
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
3
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
4
Užsienio kalba
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas (VF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST) Universitete, turi:
Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:
lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.
Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).
Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas atliekamas LAMA BPO, kai skaičiuojamas stojančiojo konkursinis balas pagal dešimtbalę sistemą.
Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.
Istorija arba geografija, arba matematika, arba informacinės technologijos, arba užsienio kalba
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
3
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
4
Užsienio kalba
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas (VNF) Universitete, turi:
1. Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:
lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.
Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).
Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas atliekamas LAMA BPO, kai skaičiuojamas stojančiojo konkursinis balas pagal dešimtbalę sistemą.
Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.
tai visapusiškos lenkų kalbos, kalbotyros, literatūros ir kultūros studijos;
dėsto aukštos kvalifikacijos dėstytojai, tarp jų – gimtakalbiai;
programa atvira tiems, kurie jau mokėsi lenkų kaip gimtosios ar užsienio kalbos, ir tiems, kurie su ja dar nėra susipažinę;
studijų turinys nuolat atnaujinamas reaguojant į darbo rinkos tendencijas ir studentų poreikius;
galima gauti Lenkijos Respublikos Vyriausybės stipendiją studijų įmokai padengti;
galima išvykti dalinių studijų į geriausius užsienio universitetus (pagal ERASMUS+ ar kitas mainų programas);
praktiką galima atlikti Lietuvoje arba užsienyje: kuriant, verčiant, redaguojant tekstus, mokant kalbos, dirbant tarpkultūrinėje srityje arba įsitraukiant į mokslinius tyrimus;
įgysite vertingų bendrųjų gebėjimų: dirbti ir mokytis savarankiškai ir grupėje, mąstyti kritiškai ir kūrybiškai, spręsti problemas, bendradarbiauti daugiakultūrėje aplinkoje, atsakyti už savo darbo rezultatus.
Karjera
Lenkijos Respublikos ambasadoje Lietuvoje ir Lietuvos ambasadoje Lenkijoje;
tarptautinėse organizacijose;
kultūros įstaigose (pvz., Lenkijos institute Vilniuje, Adomo Mickevičiaus muziejuje Vilniuje, Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje);
švietimo įstaigose (mokyklose ir gimnazijose, kalbų mokymo centruose);
žiniasklaidoje (pvz., "TVP Wilno");
viešųjų ryšių ir kūrybinės komunikacijos srityje;
vertimų biuruose (pvz., "AJ Projects", "Vertuum"), leidyklose, redakcijose;
turizmo / kelionių agentūrose, viešbučiuose;
Lietuvos ir užsienio kapitalo verslo ir paslaugų įmonėse (pvz., bankuose, logistikos įmonėse, shared service center);
valstybinėse ir viešosiose įstaigose (pvz., Vilniaus teritorinės muitinės postuose);
laisvai samdomi arba sau darbo vietas susikuriantys turinio kūrėjai, vertėjai, leidėjai, kūrybos komunikacijos darbuotojai.
„Įvairius kalbos ir literatūros aspektus nagrinėjančios paskaitos parodė, kas yra filologija su visu savo žavesiu. Dabar esu vertėja, gyvenu Jeruzalėje, tad studijų metu įgytus vertimo ir darbo su tekstu įgūdžius taikau kasdien, o išmokta lenkų kalba ne tik atnešė profesinių patirčių, bet ir dovanojo draugų, su kuriais galiu bendrauti jų gimtąja kalba.“
Olga Lempert, vertėja, 2013 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Dominyko Urbo premijos laureatė
Apie lenkų filologijos studijas VU laidoje "Drogowskaz" pasakoja VU lenkų filologijos absolventė Karolina Slotvinska: